- žiauberys
- žiauberỹs sm. (3b) NdŽ, žiaũberis (1) 1. žr. žiauberis 1: Reikia insdėt geras žiauberỹs duonos, ba miške susvalgis Trgn. Kiti nė sausos duonos žiauberėlio neturi rš. 2. Žl aštrus kraštas: Neimk grynom rankom ažu [dubens] žiaũberio – pirštus nudegsi Sug. 3. aukštas tarpvėžis: Žiemą darosi žiaũberis tarp vėžių, t. y. kalnas vidury kelio, kad pora arklių važinėja J. 4. Vdk puspiklis: Atuodogius parvaryk par žiaũberį, būs gera putra Pvn.
Dictionary of the Lithuanian Language.